Santuoka

„Santuokos sąjunga, kuria vyras ir moteris tarpusavyje sukuria viso gyvenimo bendrystę, savo prigimtimi skirtą sutuoktinių gerovei bei palikuonių gimdymui ir auklėjimui, Viešpaties Kristaus tarp pakrikštytųjų buvo iškelta į sakramento garbę.“

Šv. Paulius sako: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [...]. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią“ (Ef 5, 25. 32).

Santuokinę sąjungą, kuri vyrą ir moterį labai glaudžiai suvienija gyventi ir mylėti, nustatė ir savais įstatymais aprūpino Kūrėjas. Savo prigimtimi ši sąjunga yra skirta sutuoktinių gerovei ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tokiam pakrikštytųjų ryšiui Viešpats Kristus suteikė sakramento kilnumą.

Santuokos sakramentas yra Kristaus ir Bažnyčios vienybės ženklas. Sutuoktiniams jis suteikia malonę mylėti vienas kitą tokia meile, kokia Kristus pamilo savo Bažnyčią; tad sakramento malonė žmogišką sutuoktinių meilę daro tobulesnę, sustiprina jų nesuardomą vienybę ir juos pašventina kelyje į amžinąjį gyvenimą.

Santuoka remiasi abipusiu susituokiančiųjų sutikimu, tai yra pasiryžimu visiškai dovanoti save vienas kitam siekiant gyventi ištikimos ir vaisingos meilės sąjungoje.

Kadangi santuoka įteisina sutuoktinių gyvenimą kaip viešą instituciją Bažnyčioje, dera, kad ji būtų švenčiama viešai liturginiu šventimu dalyvaujant kunigui (arba kitam Bažnyčios įgaliotam liudytojui), santuokos liudytojams ir susirinkusiems tikintiesiems.

Vienybė, neišardomumas ir atvirumas palikuonims yra esminiai santuokos elementai. Poligamija nesuderinama su santuokos vienybe; ištuoka išskiria tai, ką Dievas sujungė; atsisakymas būti vaisingam atima iš sutuoktinių gyvenimo „vertingiausią santuokos dovaną“ – kūdikį.

Pakartotinė išsituokusiųjų sąjunga, tebesant gyvam teisėtam sutuoktiniui, prieštarauja – kaip mokė Kristus – Dievo planui ir įstatymui. Tokie asmenys nuo Bažnyčios neatskiriami, tačiau negali priimti eucharistinės Komunijos. Jie gali gyventi krikščioniškai, ypač auklėdami savo vaikus tikėjimo dvasia.

Krikščioniškoji šeima yra vieta, kur vaikai pirmiausia sužino apie tikėjimą. Dėl to šeimos židinys teisėtai vadinamas „namų Bažnyčia“, malonės ir maldos bendruomene, žmogiškųjų dorybių ir krikščioniškosios meilės mokykla.

Norintieji tuoktis mūsų parapijoje turi susitarti dėl vestuvių datos ir laiko ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki numatytos jungtuvių datos. Dėl santuokos datos ir laiko galima susitarti paskambinus į parapijos raštinę telefonu: +370 612 92 231 arba atėjus į parapijos koplyčios zakristiją šiokiadieniais nuo 17.00 val iki 19.30 val. Užsiregistravus sužadėtiniai pradeda rūpintis dokumentais, reikalingais santuokos įteisinimui.

Kokių dokumentų reikia?

Krikšto liudijimo (išrašas išduodamas bažnyčioje, kurioje buvote krikštytas(-a).
Leidimo susituokti už parapijos ribų, jei nesate mūsų parapijietis (-ė) (leidimą išduoda faktinės gyvenamosios vietos parapijos klebonas).
Pažymos apie išklausytus Sužadėtinių kursus.

Jei vienas iš sužadėtinių priklauso kitai religinei bendruomenei ar išpažįsta kitą tikėjimą, būtina apie tai informuoti parapijos kunigus tariantis dėl santuokos datos ir laiko.

Jei vienas iš sužadėtinių yra nepriėmęs Eucharistijos ir/ar Sutvirtinimo Sakramentų būtina apie tai informuoti parapijos kunigus tariantis dėl santuokos datos ir laiko.

Jei vienas iš sužadėtinių yra kitos valstybės pilietis/ė - būtina apie tai informuoti parapijos kunigus tariantis dėl santuokos datos ir laiko.

Sužadėtiniai, surinkę reikiamus dokumentus yra kviečiami užpildyti prieš santuokinės apklausos anketą. Tai galima padaryti bažnyčios zakristijoje kunigo budėjimo metu šiokiadieniais nuo 17.00 val. iki 19.30 val.

Pildant anketą reikalinga:

turėti visus aukščiau išvardytus dokumentus;
žinoti Sutvirtinimo sakramento šventimo vietą ir datą;
žinoti santuokos liudytojų vardus, pavardes ir adresus;
turėti su savimi asmens dokumentą.

Pildant priešsantuokinę anketą būtinas abiejų sužadėtinių dalyvavimas.