Naktyje sužimba šviesa. Pasirodo angelas, Viešpaties šlovė apgaubia piemenis ir pagaliau ateina
šimtmečius laukta žinia: „Šiandien jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“. (Lk 2, 11)

​

Laiko ir įvykių tėkmėje esame kviečiami dar kartą įžengti į kilnią, reikalingą ir
unikalią patirtį – Advento glėbį. Vėl mus paliečia šventinio pasiregimo šurmulys. Manau, kad
šiemet jis yra labai reikalingas. Bent jau mano – labai lauktas. Džiugu matyti besipuošiančias
miestų erdves, namams jaukumo suteikiančias spindinčias girliandas, giliai įkvėpti unikalius, tik
kartą metuose namus persmelkiančius Kūčių ir Kalėdų patiekalų kvapus. Koks džiugus yra
šventinis susitikimų ir bendravimo šurmulys. Kaip gera vėl pagalvoti kuo šiemet pradžiuginsiu savo
brangius žmones bei dėliotis artėjančių ypatingų dienų įsipareigojimus: nuvykti, aplankyti, susitikti,
pabūti. Tiesiog kažką apkabinti. Šiemet tai tampa labai svarbu. Ir tai ne tik dėl mūsų amžių metų
didėjimui skaičiuojamo laiko neišvengiamumo, ne tik dėl švenčių tradicijų padiktuoto elgsenos
ritmo, ne tik dėl įsisukimo į pasirengimo joms šurmulio verpetą – dėl kurių tampama šių dienų
bėgimo ir judesio dalimi. Bet todėl, kad viso šito reikia man. Asmeniškai. Labai reikia. Mano
žmogiškumui ir asmens brandai, supratimui ir irimuisi į gilumą. Santykiui. Pačiam buvimui.

Juk šie metai suteikė labai daug priežasčių į viską pažvelgti dar kartą kitaip ir labai
asmeniškai. Įvairūs išbandymai, pandemijos protrūkis, nuotolio nuo kito privalomumas, spaudimai
ir reikalavimai, perspėjimai ir bauginimai... Nereikalingos netektys ir vienumoj palikto senelio tyli
aimana, tarpusavio skaldymas ir susiskaldymas... Keistai skambėję raginimai išsižadėti kitaip
mąstančio, pasimetusio, atsargaus ar net bijančio priimti svarbius sprendimus... Visa tai mus labai
išvargino, daugelį nuvylė. O kitiems tai buvo proga parodyti savo trapią galią ar padėties miražinį
svorį.

​

Ir į taip kraujuojančių santykių krizę, kai tapo būtinybe įžengti į vienas kito
susigrąžinimo, susitaikymo, bendrystės ir išmoktų pamokų kelią, dar buvo ištrauktas ir karo
kalavijas. Apnuoginti šio kalavijo ašmenys sugriovė milijonų žmonių gyvenimus, su žeme sulygino
miestus ir įnešė pasimetimą, kuris kaip įvairių sunkumų mozaika labai netikėtai užgriuvo žemės
žmogų. Skaudu matyti masines nukankintų žmonių kapavietes, sunku įstengti protu suvokti žinias
apie vaikus, karo griaunamų namų gatvėse ginkluoto žmogaus pasismaginimui tampančius
„safarinės medžioklės trofėjais“. Visa tai prislėgė ir daugelį surakino baimės bei nežinios pančiais.
O nuo kraujuojančios žemės vaitojimo dangus atsivėrė beprasmiško karo aukų takui į Amžinybę...
Kaip siaubingai atrodo beprasmybė, tuštuma ir ambicija. Kokia baisi gali būti pretenzija tapti
žemišku mesiju karo kalavijo ašmenų galioje. Šie metai parodė koks gali tapti žmogus. Koks būna
žmogus. Ką gali žmogus, atsidavęs tamsai ir į kitus žvelgiantis tik kaip į statistinius duomenis. Bet
protu tapo nesuvokiama dar ir tai, kad daugybė tam pritaria, tai palaimina, tai skatina ir tame mato
„naujo išgelbėto pasaulio“ viziją. Šie metai pasauliui paliudijo ir apreiškė didžią pranašystę – kad
avinėlis niekada negalės užsidėti ant savęs vilko kailio ir, kaip vilkai su visišku pasimėgavimu gali
užsivilkti avinėlio kailį, išblaškyti visą kaimenę ir kėsintis pagrobti Viltį, aptaškydami kraujo
purpuro spalva.

​

Todėl mums visiems labai reikia šių metų Advento ir Kalėdų. Kad dar kartą visõs mus
supančios tikrovės akivaizdoje kalbėtume ir apsispręstume už gyvenimo prasmės poreikį. Kad
kiekvienas taptume ramybės, taikos, gyvenimo ir ateities pranašyste. Advento ir Kalėdų reikia
mums, kurie esame pasiryžę atverti savo širdis vidinių nesutarimų ir pandemijos padarinių
išsprendimui. Mums, kurie suvokiame poreikį įnešti savo indėlį į tautos susitaikinimą ir suartėjimą.
Mums, kurie atvėrėme savo namų duris karo pabėgėliams, kurie sugebėjome vėl susitelkti ir dosniai

pasidalinti savo kuklumu, o kartais ir savo neturėjimu su pačiu neturėjimu ir netektimi karo
sugriautuose miestuose. Mums, kurie vėl kalbame apie taiką, nes esame Taikos Kunigaikščio
vaikai. Mums, kurie suprantame būtinybę susitelkti šių metų žiemos ekonominių iššūkių
sunkumuose, mus paliečiančiuose kaip taikos siekis bei solidarumo su nuskriaustu krikščioniu
kaimynu indėlis ir kaina. Mums, kurie asmeniškai patiriame karo beprasmybę, vedančią tik į visą
griaunančią tuštumą.

​

Mums visiems labai reikia šių metų krikščioniško tikėjimo švenčių. Reikia būtinybės
atsigręžti į šviesą, įžiebti savyje taikos ir vilties žiburį. Reikia pačiam tapti taika savyje ir savo
aplinkoje. Reikia Dievo malonės dėka gydyti nuotolio sužeistus santykius. Reikia maldos vienas už
kitą. Reikia visų susitelkimo po bažnyčių skliautais, Mišiose, susitaikinime. Reikia Tavęs namų
ruošoj ir šventinio šurmulio glėbyje. Reikia Tavo akių gelmės Šv. Kūčių vakaro namų jaukume
sutinkant kito akis. Reikia Tavęs, apkabinančio šeimos narį, bičiulį ar draugą. Reikia Tavęs,
gebančio ištarti maldą už šalia esantį žmogų, kaimyną, bendradarbį, tautietį ir pasaulį. Reikia Tavęs,
atviru žvilgsniu palinkinčio ramybės šalia esančiam ir tampančio tikros ramybės ir tikrumo būti
savimi priežastimi. Reikia Tavęs, savo gyvenimu paliudijančio taikos siekį ir skleidžiančio taiką
kasdienybėje. Reikia Tavęs Šv. Kalėdų dieną, ateinančio į bažnyčios erdvę būti bendrystėje su kitais
žmonėmis. Reikia Tavo žvilgsnio į Prakartėlėje paguldytą Dievą, tapusį Žmogumi. Reikia, kad
apsispręstum, atrastum, pasirinktum ir būtum. Reikia Tavęs, linkinčio gerų, palaimintų Naujųjų
Metų. Reikia Tavo rankų ir širdies. Šiemet reikia viso, visur esančio Tavęs, nes „tas, kuris
apglėbia visą Visatą, prašosi būti laikomas rankose. Tas, kuris sukūrė Saulę, turi būti
sušildytas. Didžiausias švelnumas, kuriam reikia glamonės. Begalinė meilė su mažyte, silpnais
dūžiais plakančia širdimi. Amžinasis Žodis yra Kūdikis, kuris dar nesugeba kalbėti. Gyvybės duona,
kurią reikia maitinti. Pasaulio Kūrėjas, kuris neturi stogo virš galvos. Šiandien viskas
apverčiama. Dievas ateina į pasaulį mažas. Jo didybė save parodo mažume.“ (Popiežius
Pranciškus).

​

Tai didžiulės vilties žinia: Jėzus kviečia mus viską gyvenime pervertinti ir iš naujo

atrasti mažus dalykus. Nuoširdžiai linkiu asmeniškai kiekvienam visa tai patirti!

​

Dievo malone sklidinų, sveikata paženklintų, sėkme kasdienybėje palydimų,

džiaugsmu ir širdies ramybe sodrių Naujųjų 2023-ųjų Viešpaties Metų!

​

Kun. Ričardas Doveika